Programavimas Prolog Spausdinti

Prolog progrmavimo kalba priskiriama loginio programavimo paradigmai. Žvelgiant plačiau, loginis programavimas priskiriamas deklaratyvių programavimo kalbų grupei. Deklaratyvus programavimas nuo tradicinio imperatyvaus programavimo (C++, FPS) skiriasi tuo, kad nėra gilinamasi į tai, kaip algoritmas bus atliktas. Algoritme yra pateikiami pradiniai duomenys ir tikimasi gauti norimą rezultatą neaprašant konkrečios šio algoritmo vykdymo sekos.

Prolog kalboje esminis dalykas yra žinių bazė. Šioje bazėje yra aprašomi ir saugojami faktai bei taisyklės. Programos vykdymas inicijuojamas užklausomis (teiginiais). Į šias užklausas interpretatorius bando atsakyti (dažniausiai "taip" arba "ne") peržiūrėdamas žinių bazę ir joje ieškodamas atsakymo. Šį procesą galima pavadinti (klausimo-teoremos) įrodymu. Atsakymas dažnaiusiai būna toks: "teiginys įrodytas" arba "teiginis neįrodytas" - jam įrodyti neužteko faktų.

Prolog ir loginis programavimas dažnaiusiai naudojamas kuriant dirbtinio intelekto sistemas, kalbos generavimo ir interpretavimo sistemas bei kitas dažniausiai eksperimentines sistemas. Taip pat yra galimybių Prolog programas integruoti su kitomis programomis ar net kurti grafinę vartotojo sąsają turinčias programas.

 

Skilties autorius: Aurimas Šimkus